Treblinkos naikinimo stovykla (SS-Sonderkommando Treblinka)
Treblinka, įsikūrusi prie geležinkelio linijos Siedlcai–Malkinia, vokiečių okupacijos metu buvo Sokolų apygardoje (Kreishauptmannschaft Sokołow) Varšuvos rajone (Distrikt Warschau), Generalinėje Gubernijoje (Generalgouvernement). Daugiau
Treblinka, įsikūrusi prie geležinkelio linijos Siedlcai–Malkinia, vokiečių okupacijos metu buvo Sokolų apygardoje (Kreishauptmannschaft Sokołow) Varšuvos rajone (Distrikt Warschau), Generalinėje Gubernijoje (Generalgouvernement). Treblinkoje nuo 1941 m. birželio veikė pataisos darbų stovykla Treblinka I, kurioje kalėjo lenkai ir žydai. Ji buvo pavaldi Varšuvos regiono policijos ir SS vadui, buvo likviduota 1944 m. liepą.
Nuo 1942 m. pavasario iki 1943 m. rudens Treblinkoje veikė naikinimo stovykla, vadinama „SS-Sonderkommando Treblinka”, arba Treblinka II, viena iš trijų, įkurtų akcijai „Reinhardt” (Aktion Reinhardt), kurios tikslas buvo GG žydų išnaikinimas. Ji buvo pavaldi Liublino regiono SS ir policijos vadui Odilui Globocnikui, vadovaujančiam ir akcijai „Reinhardt”. Treblinkos stovykla buvo numatyta kaip Varšuvos regiono žydų naikinimo vieta – pirmieji jų traukiniai atvyko iš Varšuvos geto 1942 m. liepos 23 d. Į treblinką būdavo siunčiami traukiniai su žydais iš kitų Lenkijos miestų bei Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Čekoslovakijos, Prancūzijos, Graikijos, Jugoslavijos, SSSR. Aukos būdavo žudomos dyzelinių variklių išmetamosiomis dujomis keturiose dujų kamerose. Palaikus laidojo masinėse kapavietėse, dar vadintose mirties duobėmis. Vėlyvą 1942 m. rudenį aukų kūnai imti deginti, tiek naujai atvežtų, tiek ir anksčiau palaidotų mirties duobėse. Tai truko iki 1943 m. rudens.
Treblinkos stovyklos komendatais buvo (iš eilės): SS oberšturmfiureris Irmfrydas Eberlis (Irmfried Eberl), SS oberšturmfiureris Francas Stanglis (Franz Stangl) ir SS unteršturmfiureris Kurtas Francas (Kurt Franz). Įgulą sudarė esesininkai ir Travnikų mokomojoje stovykloje parengti sargybiniai.
1943 r. rugpjūčio 2 dieną stovykloje prasidėjo kalinių maištas; pabėgo apie 200 žmonių. Dauguma jų žuvo gaudynių metu. Maištas pagreitino sprendimą likviduoti stovyklą. Nuo 1943 m. rugsėjo pradėti išmontuoti stovyklos įrenginiai, teritorija buvo suarta ir apsėta. Čia likusius žydų kalinius išvežė į Sobiburą.
Treblinkos naikinimo stovykloje žuvo ne mažiau kaip 750 000 žydų.