Majdaneko koncentracijos stovykla (Konzentrationslager Lublin) - Stovyklos -

Niemieckie obozy zagłady i obozy koncentracyjne w okupowanej Polsce

Nawigacja

Majdaneko koncentracijos stovykla (Konzentrationslager Lublin)

Stovykla įkurta Generalinės Gubernijos (Generalgouvernement) Liublino regiono (Distrikt Lublin) sostinės Liublino mieste (Stadthauptmannschaft Lublin), Majdan Tatarskio rajone.

Statyta nuo 1941 m. kaip karo belaisvių stovykla, pavaldi SS administracijai (Kriegsgefangenenlager der Waffen-SS). Tik nuo 1943 m. vasario 16 d. oficialiai vadinta koncentracijos stovykla. Karo metu planuota statyti kompleksą, skirtą 250 000 kalinių ir karo belaisvių, bet šio sumanymo nespėta įgyvendinti

Stovyklos komendantais buvo (iš eilės): SS štandartenfiureris Karlas Otas Kochas (Karl Otto Koch) (1941 VIII –1942 VIII), SS oberšturmbanfiureris Maksas Kėgelis (Max Koegel) (1942 VIII –1942 XI), SS šturmbanfiureris Hermanas Florstedas (Herman Florstedt)  (1942 XI –1943 ), SS oberšturmbanfiureris Martinas Vaisas (Martin Weiss) (1943 XI –1944 V), SS oberšturmbanfiureris Arturas Lybehenšelis (Artur Liebehenschel) (1944 V –1944 22 VII). Nuo 1943 m. vasario vidurio autonomiška stovyklos dalimi tapo įkaitams skirta stovykla (Aufgangslager der Ordnungspolizei in KL Lublin).

Pirmasis traukinys į Majdaneką atvyko 1941 m. spalį su 2000 sovietų karo belaisvių. 1942 m. daugiausia atvykdavo traukiniai su lenkais ir žydais. Nuo 1943 m. į Majdaneką pakliūdavo žmonės iš Lenkijos teritorijoje esančių kalėjimų, gaudynių GG gatvėse, okupuotų SSSR teritorijų ir iš Zamojščyznos iškeldinti gyventojai. Nuo 1943 m. gruodžio čia atvykdavo traukiniai su kaliniais iš kitų koncentracijos stovyklų. Per stovyklos gyvavimą lenkai sudarė 38% visų kalinių. Kaliniai dirbo 200 darbo vietų.

1941–1942 metais masinių egzekucijų metu buvo žudomi sergantys sovietų karo belaisviai. 1942 m. balandį įvykdyta 2000 Lenkijos žydų likvidavimo akcija, o 1943 m. lapkričio 3 d. akcijos „Erntefest” (derliaus šventė) metu nužudyti visi stovyklos žydų tautybės kaliniai. Nuo  1942 m. rudens kalinius nuodydavo dujų kamerose (iš viso jų buvo septynios). Nuo 1942 m. rudens stovykloje veikė krematorijus, kuriame degindavo nužudytų aukų kūnus. Kaip ir Belžece, Sobibure ar Treblinkoje, kalinių palaikai buvo deginami ir laužuose. Stovyklos filialas buvo įsteigtas Budzynėje prie Krašniko, Lubline Lipova gatvėje, Pulavuose, Radome ir Varšuvos Gensiej gatvėje.

1944 m. pavasarį pradėta kalinių evakuacija į kitas stovyklas, daugiausia į esančias Reicho teritorijoje. 1944 m. liepos 22 d. stovykla nustojo veikti, o diena vėliau buvo užimta Raudonosios Armijos 

Stovykloje iš viso kalėjo apie 150 000 žmonių. Žuvo apie 80 000, iš jų 60 000 buvo žydai.

do góry